- gyvukas
- gyvùkas sm. (2) 1. gyvas, judrus vaikas: ^ Gyvas gyvukas ant gyvo suolo sėdi ir gyvą duoną valgo (motina žindo vaiką) Mrj. 2. bot. vyriškoji žiedo dulkelė: Žiuželių padedami, gyvukai priplaukia prie moteriškosios ląstelės sp. 3. BŽ142 zool. spermatozoidas, gyvojas.
Dictionary of the Lithuanian Language.
